- skurdena
- skur̃dena sf. (1) NdŽ, DŽ1, skurdenà (3b) KŽ žr. 1 skurda: 1. Kaip jūs gyvenate? Atsako: bekykiame, t. y. vargingai gyvename, skurdenõ[je] J. Pas jų, kur tik pažiūri, viena skur̃dena, vargas Skr. 2. Į pavasarį gyvuolėlius skurdenà užpuolė Jrb. 3. scom. prastai augantis, sunykęs, užskurdęs gyvulys ar žmogus, nevėkšla: Mūs paršai suskurdę kai skur̃denos Kt. Šitokis skur̃dena (liesas, nenupenėtas paršas) Dkšt. Menka nauda iš šito skur̃denos, tik pašarą darko Gs. Skurdenìkė [kiaulaitė] tokia buvo, į turgų nevežėm, sau pasilikom Erž. 4. scom. Kt, Mrj kas nuskurdęs, nusigyvenęs, vargšas: Neatrodžiau da tei skur̃dena, turėjau da Jrb. Rodos, i dirbdavo, bėgdavo žmonys, o tų skur̃denų buvo daugiau Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.